Nors iki pavasario dar liko kiek daugiau mėnuo, pamažu jau pradedama galvoti apie pavasarinį tręšimą. Skirti daugiau tam laiko verčia ir kasmet vis didėjančios dirvožemio problemos. Kadangi būtent pavasarį ir vasarą visoje Europoje fiksuojamos dažnesnės sausros, tenka ieškoti sprendimų, kaip tinkamai aprūpinti augalus naudingosiomis medžiagomis. AB „Kauno grūdai“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė pataria, kokiomis trąšomis papildyti pavasarinį žiemkenčių tręšimą, kad naudingosios medžiagos augalams išbūtų kuo ilgiau prieinamos.
Nors iki pavasario dar liko kiek daugiau mėnuo, pamažu jau pradedama galvoti apie pavasarinį tręšimą. Skirti daugiau tam laiko verčia ir kasmet vis didėjančios dirvožemio problemos. Kadangi būtent pavasarį ir vasarą visoje Europoje fiksuojamos dažnesnės sausros, tenka ieškoti sprendimų, kaip tinkamai aprūpinti augalus naudingosiomis medžiagomis. AB „Kauno grūdai“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė pataria, kokiomis trąšomis papildyti pavasarinį žiemkenčių tręšimą, kad naudingosios medžiagos augalams išbūtų kuo ilgiau prieinamos.
„Kasmet fiksuojant vis dažnesnes sausras, ypač svarbus efektyvesnis pagrindinių maisto medžiagų įsisavinimas, tarp jų ir fosforo. Lietuvos Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, šalies dirvožemiuose augalams lengvai prieinamo judriojo fosforo kiekis yra labai nevienodas, todėl pirmiausia rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimą. Nustačius nepakankamą kiekį šio elemento, naudinga tręšimui rinktis trąšas su lengvai prieinamu fosforu“, - pasakoja agrotechnologijų ekspertė.
Pasak jos, augalams tokio fosforo dirvožemyje dažnai trūksta ne tik dėl jo mažo judrumo, bet ir dėl įsisavinimą ribojančių veiksnių: dirvožemio kilmės, temperatūros, pH, organinių medžiagų, drėgmės kiekio.
„Visi augalai jautrūs fosforo trūkumui augimo pradžioje, kol šaknų sistema silpnai išsivysčiusi. Fosforo trūkumas turi reikšmingos įtakos galutiniam derliaus rezultatui, užtikrina svarbiausių augale vykstančių procesų funkcionavimą – fotosintezės, kvėpavimo, medžiagų ir energijos apykaitos. Pritrūkus fosforo po krūmijimosi, sumažėja grūdų baltymingumas“, - aiškina E. Juknevičienė.
Kaip ji atskleidžia, atsižvelgdama į tai, AB „Kauno grūdai“ siūlomų trąšų asortimentą papildė unikaliomis skystomis kompleksinėmis trąšomis NP 11:37, kurias gamina viena iš pirmaujančių pasaulyje fosforo trąšų gamintojų – „Phosagro“.
Vienas iš svarbiausių šių trąšų privalumų, kad fosforas šiose trąšose yra amonio polifosfatų formoje – dėl šios formos fosforas ilgiau išbūna prieinamas augalams. NP 11:37 trąšos efektyvios įvairaus pH dirvožemiuose – nuo 4,3 iki 9,2. Dėl savo formos fosforas silpniau surišamas rūgščiuose dirvožemiuose su trivalenčiais geležies ir aliuminio oksidais, o šarminiuose dirvožemiuose su kalcio karbonatais.
Polifosfatų formoje išpurkštas fosforas per penkis mėnesius dirvožemio horizontais vidutiniškai migruoja iki 15 cm, todėl NP 11:37 ypač tinka naudoti beariminėje žemdirbystėje. Dar vienas šių trąšų privalumas – azotas ir fosforas, esantis šiose trąšose, įsisavinamas tiek per lapus, tiek per dirvą.
Specialistai rekomenduoja šias trąšas maišyti su skysta azoto trąša KAS-32. Žieminiams kviečiams rekomenduojama papildomai skirti 20, o kitiems žieminiams javams – ne mažiau kaip 10 kg ha-1 fosforo veiklaus elemento. Vasarojaus sėjai rekomenduojama NP 11:37 priešsėjiniam tręšimui. Gamybinių bandymų rezultatai parodė, kad ji yra efektyvesnė (ypač trūkstant dirvoje drėgmės) už kitas naudojamas fosforo trąšas, o tai sukuria galimybę sumažinti jų tręšimo normą net iki 10 proc.
Dėl kompleksinių trąšų NP 11:37 panaudojimo galimybių ir rekomendacijų – kreiptis į AB „Kauno grūdai“ rajoninius agronomus-konsultantus.