Krentant mėsos ir pieno kainoms, ūkininkams tenka galvoti, kaip sumažinti produktų gamybos savikainą. Nemažai žemdirbių bando sutaupyti gamindami galvijams kombinuotuosius pašarus, tačiau patys ir diskutuoja, ko daugiau – naudos ar nuostolių duoda toks taupymo būdas. Specialistai ragina ūkininkus pagalvoti, kaip gyvuliams pasigaminti daugiau kokybiškų žolinių pašarų, o kombinuotųjų pašarų gamybą patikėti profesionalams.
Pagaminus specialistams – efektas didesnis
Tauragės rajone, Girininkų kaime ūkininkaujantis Egidijus Kleinaitis laiko kelis šimtus galvijų, be melžiamų karvių bandos, nemažai gyvulių laiko ir mėsai. Baigęs ūkininko-gyvulininko mokymo programą aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje, E. Kleinaitis 1,5 metų stažavosi Danijos ūkiuose, o nuo 2010 metų ūkininkauja savarankiškai. Per tą laiką iš tėvų perimtas ūkis išaugo dešimteriopai, karves fermose melžia robotai, nes ūkininkas taiko inovacijas ir akylai stebi žemės ūkio technologijų naujoves.
Tačiau E. Kleinaitis kombinuotų pašarų gyvuliams pats negaminantis – visus perka iš patikimų įmonių.
„Neturiu tiek žemės, kad galėčiau užsiauginti grūdus pašarams, o kai viską perki, į tą kainą, už kurią gali įsigyti reikalingus pašarus, niekaip neįtelpi. Geri grūdai brangūs, tai ir pašarų savikaina pasidaro aukšta. Bet problema – ne tik kaina. Man svarbiausia kokybė. Esu bandęs įvairius variantus, bet kad ir kaip stengiausi, specialistų pagaminti kombinuotieji pašarai vis tiek duoda didesnį efektą“, – tikino pieno gamyba besiverčiantis ūkininkas.
Kadangi ūkininkas pastebėjo, jog pieno gamybos efektyvumas labai priklauso nuo pašarų kokybės, jau kelinti metai savo karves jis šeria tik AB „Kauno grūdai“ pagamintais kombinuotaisiais pašarais. Lyginant su kitų įmonių pagamintais pašarais, ūkininko skaičiavimais, šis pasirinkimas pasiteisino geriausiai.
Kokybė – nuo sandėliavimo sąlygų
Kodėl šeriant gyvuliams specialistų pagaminus kombinuotuosius pašarus gyvuliai sveikesni ir produktyvesni, teiravomės AB „Kauno grūdai“ Gyvulininkystės skyriaus vadovo Ryto Kretavičiaus. Specialistas tikina, kad didžiausią įtaką tam turi žaliavų kokybė ir pašarų sudėtis. Maždaug 40–60 proc. kombinuotųjų pašarų sudaro grūdai, priklausomai juo jų kiekio likusią dalį – baltymai ir mineralinės medžiagos bei įvairūs priedai.
„Ūkininkai pašarams gaminti naudoja savo pačių užaugintus grūdus, visas kitas žaliavas perka. Kombinuotieji pašarai yra gaminami kartais ir iš dešimties komponentų ar net daugiau. Kiekvienam komponentui įsigyti reikia nemažai laiko. Įmonės atsirenka geriausius tiekėjus, patikrina jų tiekiamų komponentų kokybę – ūkininkas to padaryti negali“, – tikina R. Kretavičius.
Įvairiapusę pagalbą ūkininkams suteikiančios įmonės specialistai atkreipė dėmesį, jog kombinuotųjų pašarų kokybė labai priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis sandėliuojamos jiems ruošti skirtos žaliavos. Ūkininkai dažniausiai negali sudaryti tokių laikymo sąlygų, kad grūdai ir baltyminiai priedai išsaugotų maistingiausias savo savybes.
Pasak R. Kretavičiaus, per mėnesį AB „Kauno grūdai“ pagamina 24 tūkst. t. kombinuotųjų pašarų. Didžioji dalis produkcijos išvežama viščiukus auginančioms bendrovėms ir ūkininkams. Viščiukai labai jautrūs bet kokiems žaliavų kokybės neatitikimams, todėl bendrovės įsigytas žaliavas griežtai tikrina laboratorijos specialistai.
„Tas pačias žaliavas, iš kurių gaminami pašarai mažiems viščiukams, naudojame ir visų kitų kombinuotųjų pašarų gamybai, todėl visada esame garantuoti, kad ką bešertų ūkininkai – kiaules, pieninius ar mėsinius galvijus, žuvis, pašarai atitiks aukščiausius kokybinius standartus“, – tvirtina AB „Kauno grūdai“ Gyvulininkystės skyriaus vadovas.
Neverta gaišti laiko
Žemdirbius konsultuojantis šios bendrovės specialistas Petras Viršilas neslepia dėl kombinuotųjų pašarų kainų dažnai diskutuojantis su ūkininkais. Dauguma tikisi įrodyti, kad patiems gaminti kombinuotuosius pašarus yra pigiau.
„Paaiškinu, kad gaminant tokius didelius kiekius pašarų, perkame ir didelius kiekius žaliavų – ieškome jų visame pasaulyje, ir tai leidžia mums viską, ko reikia pašarams pagaminti, nupirkti pigiau. Kartu skaičiuojant, ūkininkai įsitikina, kad pirkdami iš įmonės jie sumokės nė kiek ne daugiau, nei patiems kainuos pasigaminti pašarus. Kam gaišti laiką, jei užaugintus grūdus galima parduoti ir pasiimti pinigus?“ – svarstė P. Viršilas.
Konsultanto nuomone, keičiantis klimatui, žemdirbiams gali teikti keisti ūkininkavimo strategiją. Karštomis ir sausomis vasaromis jau dabar daugeliui nepavyksta pasigaminti reikalingų kiekių stambiųjų žolinių pašarų, todėl pavasarėjant, nemažai ūkininkų skundžiasi pašarų stygiumi.
„Mano nuomone, gyvulius auginantiems ūkininkams neverta sėti grūdinių kultūrų. Jie gerokai daugiau laimėtų, jei tą žemę skirtų kokybiškų žolinių pašarų ir silosui skirtų kukurūzų auginimui“, – mano P. Viršilas.
AB „Kauno grūdai“ paslaugų kompleksiškumas žemės ūkio produkciją auginantiems ūkininkams leidžia optimizuoti išlaidas ir darbo laiką, o bendradarbiavimu su žemdirbiais paremta unikali verslo grandinė “nuo lauko iki stalo“ vartotojui garantuoja aukštą produktų ir paslaugų kokybę.
Šaltinis: AGROETA