Archyvas


Gamybos apimtys atspindi atsakomybės dydį

Karvė per parą suėda 40–45 kilogramus bendro pašaro, o šiame kiekyje vitaminų ir mineralų papildai sudaro nuo 100 iki 200 gramų. „Tačiau vitaminų ir mineralų papildai melžiamų karvių šėrimo racionuose būtini“, – tuo įsitikinęs Kauno grūdų įmonių grupės „KG Group“ Galvijininkystės skyriaus vadovas Rytas Kretavičius.

Gyvūnų genetika labai pasikeitė
Pasak R. Kretavičiaus, per pastaruosius porą dešimtmečių šalyje labai pasikeitė pieninių galvijų genetika. „Kadaise šeimininkai sakydavo turį labai gerą karvę, nes per dieną primelžia kibirą, t. y. 10–12 litrų pieno, šiandien tokios karvės brokuojamos kaip niekam tikusios, nes dabartiniuose pieno ūkiuose iš karvutės per parą primelžiama 40–50 ir net 60 litrų pieno. Taigi pats gyvulys nei padidėjo, nei sumažėjo, pašaro jis suėda tiek pat, maždaug 40 kg, tačiau kiek turi pagaminti pieno, – kalbėjo R. Kretavičius. – Žinoma, lemiamas dalykas yra piendavės genetika, bet tam, kad palaikytume potencialų produktyvumą, turime gyvulį fiziologiškai tinkamai šerti. Tad pašarų priedai ir papildai reikalingi būtent tam, kad išlaikytume karvių sveikatą kuo geresnę, nes, be pieno gamybos, ji turi dar atvesti ir veršelių. Aukštos genetinės vertės karvių pašarams papildyti gaminame trijų pagrindinių grupių premiksus ir vitamininius mineralinius papildus: standartinės sudėties – karvutėms, duodančioms iki 25 l pieno per parą, pagerintus ekstra grupės – piendavėms, iš kurių melžiama iki 30 l pieno, ir ekstra plus klasės papildus – labai didelio produktyvumo karvėms, – vardijo pašnekovas. – Kuo galime pasigirti esą tikrai išskirtiniai, palyginti su kitais, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio pašarų priedų gamintojais? Pirma, reikia pažymėti, kad produktai, pagaminti mūsų šalyje, Nyderlanduose, Vokietijoje ar kurioje kitoje šalyje, niekuo nesiskiria, nes jie gaminami iš tų pačių žaliavų tiekėjų parduodamų produktų. Tad nėra didelio skirtumo, kurioje šalyje jie bus sumaišyti pagal parengtas receptūras, o pastarosios rengiamos pagal mokslininkų, žengiančių koja kojon su gamyba, rekomendacijas. Tad mikro- ir makroelementų dozės atitinka gyvulių fiziologinius poreikius. Todėl niekaip neįmanoma išskirti, kad, pavyzdžiui, vokiečių gamybos papildai yra kuo nors geresni nei lietuviški.“


Pasak R. Kretavičiaus, mūsų šalyje laikomų galvijų genetika nebesiskiria nuo karvių, laikomų užsienio fermose, todėl šėrimo racionai, papildų receptūros yra labai panašios. „Kitas svarbus dalykas, kuo mūsų – AB „Kauno grūdų“ – produkcija visgi skiriasi nuo kitų gamintojų, – žaliavų kokybei keliami labai aukšti reikalavimai, ypač tai svarbu gaminant lesalus ir jų priedus paukščiams. Broileriai užauginami per 42 dienas, todėl juos lesindami negalime klysti, nes tiesiog nėra laiko klaidoms taisyti, vadinasi, tik aukščiausios kokybės žaliavos, kurios naudojamos ir galvijams skirtiems pašarų priedams gaminti, tenkina mūsų poreikius. Tvirtai ir ramia širdimi galiu teigti, kad „Kauno grūdų“ gaminami produktai yra kokybiški vien dėl to, kad jokių menkaverčių žaliavų pakaitalų į juos nededame.“

Plačiau skaitykite "Ūkininko patarėjo" gegužės 27 d. numeryje, arba portale.

 

KOMENTARAI (0) Komentuoti

Komentarų nėra


PAKOMENTUOK